Mikroskopai (FOTO)

A�iandien pakalbA�kime apie mikroskopus. Visi jA? A?sivaizduoja, kaip paprasta A?renginA? matyta dar mokykloje. A�iais technologijA? laikais mikroskopai iA?tobulA�jo nepalyginamai.

Mikroskopas (iA? graikA? mikrA?s: maA?as; skopein: stebA�ti) yra optinis prietaisas skirtas stipriai padidintam, plika akim neA?A?iA�rimA? objektA? (arba jA? struktA�ros detaliA?), vaizdui gauti. MaA?A? objektA? tyrimo mokslas vadinamas mikroskopija.

Mikroskopo_diagrama

A?mogaus akis sudaro tam tikrA� optinA� sistemA�, kuri turi atitinkamA� skiriamA�jA� gebA�, t. y., maA?iausiA� atstumA� tarp stebimo objekto elementA?, kur tie elementai dar gali bA�ti atskiriami vienas nuo kito. Normali akis per optimaliausiA� atstumA� atitraukta nuo objekto turi apie 0,025 mm skiriamA�jA� gebA� (o daugelio A?moniA? a�� apie 0,20 mm). MikroorganizmA?, daugelio augalA? ir gyvA�nA? lA�steliA?, smulkiA? kristalA?, metalA? ir lydiniA? mikrostruktA�ros detalA�s ir kt. yra A?ymiai maA?esnio dydA?io. TokiA? objektA? stebA�jimui ir tyrimui pritaikyti A?vairiA? tipA? mikroskopai. Mikroskopu nustatoma forma, dydis, sandara ir daugelis kitA? mikroobjektA? charakteristikA?. Mikroskopas leidA?ia skirti struktA�ras su atstumais tarp jA? elementA? iki 0,98 A� m.

Mikroskopai skirstomi A? tokias grupes:

  • optiniai neA?iojamieji mikroskopai
  • stereoskopiniai mikroskopai
  • lazeriniai (lazeriu apA?vieA?iami) mikroskopai
  • elektroniniai mikroskopai (apA?vieA?iami elektronA? srautu)
  • plazminiai mikroskopai (apA?vieA?iami protonA? srautu)

Daugiau neiA?siplA�A?iant parodome, kaip atrodo vaizdai per mikroskopA�:

SnaigA� per mikrsokopA�

EA?ero vabalas

E-coli virusas

UtelA�

Siuvimo adata ir uodo Geluonis

A?mogaus plaukas

A�altinis: wikipedia

My main concern is battery life ipods www.celltrackingapps.com phone tracking app already don’t exactly have the world’s best battery life