Pirmadieniui anekdotai

Viename bare dirbo barmenas, turintis labai stiprius kumA?A?ius. Tokius stiprius, kad baro savininkas paskelbA� padovanosiA�s 1000 USD tam, kuris sugebA�s iA?varvinti bet laA?A� sulA?iA? iA? citrinos, kuriA� iA?spaudA� geleA?iniai barmeno kumA?A?iai. Ne vienas stipriarankis (dokininkai, sunkumA? kilnotojai, kalviai ir t.t.) bandA� laimA�ti A?A? nesunkA? A?aidimA�, bet nA� vienam tai nepavyko.
VienA� graA?iA� dienA� A? barA� uA?suko maA?as A?mogelis su centimetro storio stiklais akiniuose, prisistatA� barmenui ir pareiA?kA�:
– AA? noriu pabandyti laimA�ti varA?ybas!
Po to, kai bare nutilo griausmingas visA? sA�dinA?iA?jA? juokas, barmenas pasakA� ,,geraia�?, paA�mA� citrinA� ir jA� iA?spaudA�s, padavA� A?mogeliui. Dideliam stebinA?iA?jA? nustebimui, iA? maA?ose jo rankose suspaustos sausos citrinos iA?sisunkA� vienas laA?as sulA?iA?, po to antras, treA?iasa�� iA? viso net A?eA?i laA?ai!
Po to, kai baro savininkas sumokA�jo A?adA�tA�jA� premijA�, barmenas, vis dar netikA�damas tuo, kas A?vyko, paklausA� laimA�tojo:
– KA� jA�s dirbate? Gal jA�s medkirtys, mA�sininkas ar kas nors panaA?aus?
– Ne, aA? tik mokesA?iA? inspektorius.

a��

– Ei, mergaitA�s, gal jus paveA?ti?
– Mes nebe mergaitA�s, mus jau paveA?A�!

a��

BlondinA� pasakoja draugei apie keistA� nuotykA?:
a�� A�sivaizduoji, sA�dA?iu namie vienut vienutA�lA�. Staiga pasigirsta durA? skambutis a�� ant slenksA?io stovi graA?us, visiA?kai nepaA?A?stamas vaikinas ir klausia: a�?Ar vyras namie?a�?. AA?, suprantama, sakau teisybA� a�� kad vyro nA�ra, kad jis komandiruotA�je. Tada vaikinas drA�siai A?eina A? butA�, A?iumpa mane glA�bin ir neA?a A? miegamA�jA?a�� Na, o paskui apsirengia ir iA?eina. A?inai, A?domiausia a�� aA? iki A?iol neA?inau, kam jam reikA�jo mano vyro.

a��

TreA?ioje klasA�je mokosi brunetA�, A?atenA� ir blondinA�.
Klausimas: Kurios biustas didA?iausias?
Atsakymas: BlondinA�s, nes jai 19 metA?.

a��

Vienas airis visA� naktA? praleido bare. GalA? gale barmenas praneA?A�, kad baras uA?sidaro. Tas airis atsistojo, norA�damas iA?eiti, taA?iau parpuolA� ant veido. Dar kartA� pabandA� atsistoti a�� vA�l tas pats. Jis nusprendA� iA?A?liauA?ti A? laukA�, A?kvA�pti gryno oro a�� gal tai padA�tA? iA?siblaivyti. Lauke jis pabandA� atsistoti ir vA�l pargriuvo. Tuomet sugalvojo nuA?liauA?ti porA� kvartalA? link namA?. Prie savo namA? durA? vA�l bandA� stotis ir nuvirto ant veido. A�A?liauA?A� A?iaip ne taip A? miegamA�jA?.
Prie lovos nesA�kmingai stojosi ir neiA?silaikA�s nuvirto A? patalA�.
KitA� rytA� A?mona jA? paA?adino:
– Tai vA�l prisigA�rei?
– KodA�l tu taip galvoji?a�� nutaisA�s nekaltA� veidA�, paklausA� jis.
– Skambino iA? baro a�� tu gi jame palikai savo invalido veA?imA�lA?.

 

The novel represents the holocaust in every academic writing skill detail, but it is still a piece of fiction