Pirmadieniui anekdotai

Viename bare dirbo barmenas, turintis labai stiprius kumščius. Tokius stiprius, kad baro savininkas paskelbė padovanosiąs 1000 USD tam, kuris sugebės išvarvinti bet lašą sulčių iš citrinos, kurią išspaudė geležiniai barmeno kumščiai. Ne vienas stipriarankis (dokininkai, sunkumų kilnotojai, kalviai ir t.t.) bandė laimėti šį nesunkų žaidimą, bet nė vienam tai nepavyko.
Vieną gražią dieną į barą užsuko mažas žmogelis su centimetro storio stiklais akiniuose, prisistatė barmenui ir pareiškė:
– Aš noriu pabandyti laimėti varžybas!
Po to, kai bare nutilo griausmingas visų sėdinčiųjų juokas, barmenas pasakė ,,gerai”, paėmė citriną ir ją išspaudęs, padavė žmogeliui. Dideliam stebinčiųjų nustebimui, iš mažose jo rankose suspaustos sausos citrinos išsisunkė vienas lašas sulčių, po to antras, trečias… iš viso net šeši lašai!
Po to, kai baro savininkas sumokėjo žadėtąją premiją, barmenas, vis dar netikėdamas tuo, kas įvyko, paklausė laimėtojo:
– Ką jūs dirbate? Gal jūs medkirtys, mėsininkas ar kas nors panašaus?
– Ne, aš tik mokesčių inspektorius.

– Ei, mergaitės, gal jus pavežti?
– Mes nebe mergaitės, mus jau pavežė!

Blondinė pasakoja draugei apie keistą nuotykį:
– Įsivaizduoji, sėdžiu namie vienut vienutėlė. Staiga pasigirsta durų skambutis – ant slenksčio stovi gražus, visiškai nepažįstamas vaikinas ir klausia: “Ar vyras namie?”. Aš, suprantama, sakau teisybę – kad vyro nėra, kad jis komandiruotėje. Tada vaikinas drąsiai įeina į butą, čiumpa mane glėbin ir neša į miegamąjį… Na, o paskui apsirengia ir išeina. Žinai, įdomiausia – aš iki šiol nežinau, kam jam reikėjo mano vyro.

Trečioje klasėje mokosi brunetė, šatenė ir blondinė.
Klausimas: Kurios biustas didžiausias?
Atsakymas: Blondinės, nes jai 19 metų.

Vienas airis visą naktį praleido bare. Galų gale barmenas pranešė, kad baras užsidaro. Tas airis atsistojo, norėdamas išeiti, tačiau parpuolė ant veido. Dar kartą pabandė atsistoti – vėl tas pats. Jis nusprendė iššliaužti į lauką, įkvėpti gryno oro – gal tai padėtų išsiblaivyti. Lauke jis pabandė atsistoti ir vėl pargriuvo. Tuomet sugalvojo nušliaužti porą kvartalų link namų. Prie savo namų durų vėl bandė stotis ir nuvirto ant veido. Įšliaužė šiaip ne taip į miegamąjį.
Prie lovos nesėkmingai stojosi ir neišsilaikęs nuvirto į patalą.
Kitą rytą žmona jį pažadino:
– Tai vėl prisigėrei?
– Kodėl tu taip galvoji?– nutaisęs nekaltą veidą, paklausė jis.
– Skambino iš baro – tu gi jame palikai savo invalido vežimėlį.

 

The novel represents the holocaust in every academic writing skill detail, but it is still a piece of fiction